triaušėti — triaušėti, ėja ( a Š, NdŽ, KŽ, Užp, An, Kp, Slm, PnmR, i Sdk, Pkr, ia, ta Ds), ėjo intr. Š, RŽ, DŽ, NdŽ, Kp, Krs 1. Kos240, K.Būg(Kv), DŽ, NdŽ, FrnW trupėti, triušti, skilinėti (ppr. apie plaukus): Plaukai nuo galvos triaušia pusiau skildami, t.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sausėti — sausėti, ėja (saũsi K), ėjo intr., Š, DŽ, Rtr, sausėti, ėja ( a Š, Kp, i, ti), ėjo Rtr, Vkš; N netekti drėgmės, darytis sausam, sausti: Durpės, rūsy sukrautos, sausėja Rm. Kelias pradėjo sausėt Km. Neblyna, pradėjo sausėti Lkv. Kur žemė prie… … Dictionary of the Lithuanian Language
plaušėti — plaušėti, ėja, ėjo, plaušėti, ėja, ėjo NdŽ 1. žr. plaušoti 2: Mūsų liepa kažin nuo ko pradėjo plaušėt Krs. Stiprus medis neplaušėja Lš. 2. intr. pakuloti, plaušotis: Jau pradeda linai plaušėt, reikės greit suimt Rk. Ir agurkų virkščiai, sako,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsausėti — intr. Š, NdŽ, DŽ, išsausėti BŽ390, Š, NdŽ pasidaryti sausam, išdžiūti: Žemė išsausėjusi nuo sausros, t. y. išdžiovėjusi nuo kaitros J. Be lytaus dirvos išsausėjo Up. Žemė išsausėja, javai nedygsta Jnšk. Bala išsausėjo Rm. Nukrėsk tašlą nuo torkos … Dictionary of the Lithuanian Language
nuaušėti — intr. 1. pamažu nuaušti: Viršuj jau nuaušėjo blynai, o dugne dar karšti Skr. 2. refl. nurimti, atsileisti: Jis kai įpyksta, tai visą dieną nenusiaušėja Ut. Visą dieną baras, niekaip nusiaušėt negali Ut. aušėti; išaušėti; nuaušėti; praaušėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusausėti — intr. NdŽ, nusausėti NdŽ 1. pasidaryti sausam, be drėgmės: Dirvos jau nusausėjo, galima art Ds. Nešąla dar, tai kap nusausės Lp. Saulelė pasirodė, visi takai nusausėjo Vkš. Pelkės ilgainiuo nusausėjo, dar įmėšlino žemę, ir gyvena gerai Ggr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiblausėti — nusiblaivyti (iš miego): Jis nesikelia greit iš lovos, bet dar nusiblausėja, nusiraivo Lš. blausėtis; apsiblausėti; išsiblausėti; nusiblausėti; prasiblausėti; užsiblausėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasausėti — intr. NdŽ, DŽ1, pasausėti NdŽ; N kiek apsausėti, padžiūti: Kopūstai [rauginti] buvo pasausėję – užpyliau vandenio, ir dabar vėl gardūs Ktk. Dažnai purtina plunksnas, kad geriau pasausėtų Blv. Džiovos nėr – par dvi dieni nepasausėjo [išplauti… … Dictionary of the Lithuanian Language
praaušėti — intr. pamažu praaušti: Palauk, nevalgyk karštus, tegul praaušėja Skr. aušėti; išaušėti; nuaušėti; praaušėti; suaušėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prasausėti — intr.; M pasidaryti kiek sausesniam, pradžiūti: Kelias kad prasausėt, tai turgun važiuotum Trgn. Gal pašals: kaip ir prasausėję? Ut. Kai prasausės, ir pabaigsma arimą Skp. Kai velėnos nuo vėjo kiek prasausėdavo, tuojau jas uždegdavo rš. Rūbai jau … Dictionary of the Lithuanian Language
